FOTOSESIJA: https://www.humana.lt/photoshoots/skaidrios-upes/
Nuo garsenybių iki senjorų – antrų rankų drabužius bei vintažinę madą pamėgo daugybė žmonių ir tikrai ne be priežasties. Žaibišku greičiu didėjant gamtos užterštumui mes visi turėtume susimąstyti, kaip galime prisidėti prie situacijos pagerinimo. Vienas iš būdų – rinktis rinkoje jau esančius daiktus ir drabužius. Tai ypač lengva dabar, kai aplink tiek daug galimybių suteikti daiktams antrą gyvenimą. Matydami augantį susidomėjimą antrų rankų bei vintažiniais drabužiais džiaugiamės, jog vis daugiau žmonių sustoja greitos kasdienybės ritme ir linksta ties ekologiškesniais pasirinkimais. Dabartinės perteklinio vartojimo ir gamtos užterštumo problemos yra ne mitai, tad ir edukacija šioje situacijoje itin reikalinga.
Pasak EcoCult tinklaraščio ir daugybė kitų patikimų informacijos šaltinių, tokių kaip United Nations ir Forbes, mados industrija yra viena iš labiausiai teršiančių aplinką visame pasaulyje. Dėl nepaprastai greitai besikeičiančių mados tendencijų ir žemų kainų, pirkimo ir vartojimo lygis išaugo į neregėtas aukštumas.
Ellen MacArthur Foundation duomenimis, kiekvieną sekundę pilnas šiukšliavežys drabužių yra užkasamas sąvartyne ar sudeginamas. Blogiausia yra tai, kad greitai ir milžiniškais kiekiais gaminant pigius drabužius yra naudojamos itin kenksmingos medžiagos, kurios kenkia tiek gamtai, tiek mums patiems. Šioms medžiagoms prireikia nuo 20 iki 200 metų tam, kad jos suirtų. 7,6 tūkst. litrų – maždaug tiek vandens reikia pagaminti vienai porai džinsų, o vieniems marškinėliams reikalingi vidutiniškai 2,7 tūkst. litrų vandens. Visa mados industrija kasmet į atmosferą išmeta 1 715 mln. tonų anglies dvideginio. Šie skaičiai išties verčia sunerimti.
Upės Azijoje ar JAV be gyvybės ir žuvų vien tam, kad savo spintose turėtumėme daugybę spalvotų drabužių. Remiantis CNN žiniomis tam, kad tekstilė būtų išbalinta, atspari vandeniui ir nesiraukšlėtų reikalingi itin kenksmingi chemikalai. Taip pat, norint, kad tekstilė būtų spalvinga, pasak UNEP, reikalingi dideli kiekiai vandens ir chemikalų, kurie vėliau išpilami į netoliese esančias upes ir ežerus. Mados industrija yra viena iš labiausiai už vandens užterštumą kaltinamų industrijų, rašo One Green Planet. Jos išmesti chemikalai išnaikina žuvis bei griauna natūralią ekosistemą. Tai kenkia ne tik gamtai ir gyvūnijai, bet ir mums patiems. Chemikalų prisotintos upės garuoja, tuo pačiu vandeniu laistomos kruopos ir kitas maistas galimai sukelia odos problemas ar net vėžį.
Toks verslo modelis yra linijinis – greitas pirkimas, suvartojimas ir išmetimas neturi jokio santykio tarpusavyje, nes medžiagos nėra perdibamos ar naudojamos dar kartą. Užimami didžiuliai žemės plotai atliekoms išmesti, kenčia gyvūnai, gamta ir mes patys. Daugelis šių dalykų įprastam vartotojui yra nematomi, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuojantys, tad edukacija yra labai svarbi. Šiomis dienomis vis daugiau žmonių pradeda domėtis ekologija ir stengiasi prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Džiugu, jog švietimo sistema taip pat daugiau laiko skiria edukuoti moksleivius bei studentus apie tvarumo svarbą.
Sąvoka žiedinė ekonomika šiuolaikiniame pasaulyje pradeda užimti vis svarbesnę vietą. Šis ekonomikos modelis pasižymi tuo, jog skatina kuo labiau sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, vienkartinius maišelius ar puodelius keičiame daugkartiniais arba ekologiškais, stengiames pirkti tik tai, ko mums reikia, keistis su draugais, taisyti tai, ką jau turime. Taip pat, rinktis viešajį transportą, dviratį ar pasivaikščiojimą pėstute vietoj automobilio. Visa tai – žiedininės ekonomikos bruožai bei sąmoningo vartojimo požymiai.
HUMANA komanda palaiko žiedinės ekonomikos modelį ir siekia paskatinti kuo daugiau žmonių suteikti antrą šansą dėvėtiems ir vintažiniams drabužiams. Vadovaujamės idėja, jog užuot skubant įsigyti naujų daiktų verta pažvelgti į tai, kas jau pagaminta ir galbūt vėl itin madinga. Didžiuojamės užtikrindami galimybę ne tik dėvėti išskirtinius ir kokybiškus drabužius, bet ir ženkliai mažinti gamtos taršą bei sutaupyti. Mūsų parduotuvėse kiekvieną savaitę mažėjančios kainos suteikia šansą apsipirkti visiems, nepaisant individualios ekonominės situacijos.
Taip pat, išparduodami didžiausią dalį asortimento, mes sunaudojame mažiau degalų neparduotų drabužių pervežimui, kadangi jų lieka labai mažai. Žiedinis verslo modelis, visko suvartojimas ir pernaudojimas iki galo ne tik ženkliai mažina užterštumą bei prisideda prie gamtos išteklių išsaugojimo, bet ir ilgainiui atsiperka patiems verslams. Žiedinės ekonomikos modelis yra itin protingas pasirinkimas tiek iš ekologinės, tiek ir iš ekonominės perspektyvos. Mes skatiname visus verslus rinktis ir vis labiau judėti link žiedinės ekonomikos – tai investicija į mūsų visų ateitį!